Flashbacks

Sveiki,

Šis įrašas bus šiek tiek kitoks nei kiti, mažiau struktūros, daugiau painiavos. Jis susidės iš daug atskirų dalių arba padrikų prisiminimų (Flashbackų), žodžiu bus kaip per LOST :-) Pirmiausia, papasakosiu kas šiuo metu pas mane vyksta, o paskui pereisim prie įvairių vakarėlių ir nutikimų, o galiausiai ir prie P.S skyrelio. Aš dabar visada tokias įžangas darau, viskas per mokslus ypač kursinių rašymus, netgi kai laiškus skaitau pasiimu tušinuką ir bandau pasibraukti svarbesnes vietas ir analizuoti, taip žinau, sugadino mane mokslai...:)

Dabartis.

Pirmiausia noriu pasigirti, kad išlaikiau pirmą egzaminą, gavau B, o tai yra kažkur tarp 8-9, labai džiaugiuosi, nes tokio sudėtingo egzamino dar neturėjau. Egzamino trukmė buvo 5h, buvom prižiūrimi kaip per kokį abitūros egzaminą, gavom taisykles ką galima daryti ir ko negalima, praktiškai neturėjom pertraukų. Bet viskas baigėsi gerai, tas ir svarbiausia ;-)
Pamenate naują herojų Indą? Po pirmos prezentacijos, nuotykiai su juo nesibaigė. Atėjo eilė rašyti antrą kursinį ir vėl reikėjo susiskirstyti grupėmis, turbūt net nereikia sakyti su kuo mane paskyrė...
Teko nemažai paplušėti, kad leistų pereiti į kitą grupę, turėjau eiti šnekėti tiek su dėstytoja, tiek su profesoriumi (kurį sutikau autobuse). Galiausiai leido pasikeisti grupę ir prisijungiau prie kitų dviejų žmonių (Amerikiečio Corey ir Vokietės). Niekas nenorėjo būti su Indu tai jis ruošė kursinį vienas ir pristatė vienas. Kaip visada apsikvailino, pristatyme buvo begalybė elementarių rašybos klaidų ir pristatė ne tai ką reikėjo pristatyti.
Bet čia dar ne viskas, dėstytoja paprašė įvertinti straipsnį apie Kinijos ekonomiką, visi turėjo kažką apie straipsnį pasakyti. Tai Indas kaip visada turėjo ką pasakyti: "
- Aš manau, kad norint teisingai parašyti apie Kinijos ekonomiką, Jūs turėtumėte važiuoti ten pagyventi porą metų, susipažinti su vietiniais ir tik tada galėtumėte teisingai straipsnį parašyti....."
Juokas juokais, tačiau už tą bendrą kursinį kur su Indu darėm, gavom žemą įvertinimą - D. Bet nieko, bendrame vidurkyje gal atsigriebsiu.

Flashbacks.

Dažniausias klausimas kurį gauni vakarėlių metu yra: Iš kokios šalies tu esi? Kaip bebūtų keista, pasakius, kad esu iš Lietuvos, reakcijos būna skirtingos, pvz:
- Suomijos? (neįsivaizduoju kodėl švedai girdi ką nori)
- Ne Lietuvos...
- Lietuvos.....
- Baltijos šalys...
- a.... (Arba apsimeta, kad žino arba iš tikri prisimena).

Nesakau, kad visi nežino kur yra Lietuva, bet dauguma sunkiai gaudosi,. Tačiau turbūt nerasi nei vieno, kuriam Rusija nebūtų įdomi. Dažniausiai su Justinu klausomės kaip rusai pasakoja apie savo šalį ir moko rusiškų žodžių.

Guitar hero.

Tai buvo mano pirmasis vakarėlis Švedijoj, į jį pakvietė grupiokas. Guitar hero - tai muzikinis žaidimas, yra dvi gitaros, turi spaudyti mygtukus pagal melodiją grojant muzikai. Yra dar viena galimybė prisijungti ir garsiakalbius ir pasidaryti karaoke, kas aišku taip pat buvo išbandyta vakarėlyje.
Šis vakarėlis įstrigo, nes pirmą kartą pabandžiau Guitar hero, visada matydavau šį žaidimą tik per įvairius filmus, jis gan populiarus užsienyje. :-) Kas iš aprašymo neįsivaizduojat, kaip šis žaidimas atrodo, įdedu filmuką. Gan smagus vakarėlis buvo, visgi pats pirmas su grupiokais ir malonioje atmosferoje, pas grupioką bute, kas čia kiek neįprasta, nes dažniausiai vakarėliai būna, barakuose.
Prieš atvykstant į Švedją, man pripasakojo, kad jeigu atsineši kokio prabangaus gėrimo į vakarėlį Švedijoj, tai visi tave labai mylės ir gerbs, na aš taip ir padariau, pasiėmiau Lietuviško brendžio. Deja, planas neišdegė liaudies nesužavėjo mano stiprusis gėrimas, jiems jis pasirodė per stiprus, na nieko keisto kai čia visi geria 3,5 laipsnių alų...:-)
Po šio vakarėlio, kas ragavo Lietuviško brendžio skundėsi, kad dvi dienas galvas skaudėjo....:-)

Sporto klubas ir Kino klubas.

Užsirašiau į sporto klubą, klube mane iškarto pakrikštijo ir suteikė naują vardą ir pavardę, štai pažiūrėkit:

Ar pakankamai švediškai pakrikštijo? Panašus į švedišką? :))) Pats sporto klubas neprastas, tik žmonių per daug. Kas juokingiausia ir pikčiausia, kad jeigu kas nors užsėda treniruoklį tai nuo jo ir nenueina, kol visų pratimų nepadaro, kitaip sakant užsiima ir 15 minučių, saugo savo turtą.

Kas dar juokinga sporto klube tai, kad yra švedų, kurie sportuoja su žieminėmis kepurėmis, dar taip nebuvau matęs :) Labiausiai džiaugiuosi, kad yra pirtis :)

Kaip tikras kinomanas, užsirašiau ir į Kino klubą. Į pirmą seansą atėjo 16 žmonių, į antrą 5, į trečia beveik niekas nėjo. Priežastis paprasta, Kino klubo direktorius nusprendė būti originaliu ir rodyti kiniečių filmus, po pirmo seanso visi klubo nariai nusprendė daugiau į klubą neiti :-)

Švediškos muštynės.

Vieną mielą trečiadienį, nutarėm nueiti į student pubą, atsigerti alaus. Tik nuėję ten sutikom dėstytoją, doktorantą, kuris veda mums paskaitas. Nusipirkom alaus, ir jis paklausė ar gali prie mūsų prisijungti, mes aišku sutikom. Galiausiai atsidūrėm kitam bare, jis statė visiems alaus ir sakė: "Aš noriu jums įrodyti, kad aš ne tik dėstytojas". Na, man tokie įrodymo būdai visai patiko, bet šnekėti jis galėjo mažiau :-)
Po kiek laiko dėstytojas buvo jau gerokai įkaušęs, priėjo prie mūsų ir sako: "Dabar aš būsiu labiausiai provokuojantis žmogus žemėje, jeigu ką užstokit mane" Nelabai mes supratom, ką tai turėtų reikšti, bet su nekantrumu laukėm kas bus toliau. Taigi, dėstytojas nuėjo prie kito didelio stalo, prie kurio buvo dvi merginos ir kažkur 5-6 vyrukai, ir pradėjo kalbinti vieną iš merginų nekreipdamas dėmesio į tuos vaikinus. (Taip, tai labiausiai provokuojantis poelgis žemėje, bet turbūt tik Švedijoje).
Pradžioje, niekas į jį nekreipė dėmesio, bet po 20 min, kolektyvas pradėjo nervintis ir klausinėti vienas kito kas jis toks? Išsirinko būrio vadą, kuris labai piktai priėjo prie dėstytojo ir pradėjo klausinėti kas jis toks ir rodyti aiškų nepasitenkinimą. Dėstytojas elgėsi drąsiai ir toliau ignoravo vyriškius, neatsiplėšdamas nuo merginos. Dar po 10 minučių, grėsmingiausiai atrodantis tarp esančių prie stalo, nutarė pakalbėti su dėstytoju. Pabandysiu atkartoti dialogą (cenzūruota):

- (Įžeidinėjimai, nešvankūs pasiūlymai)
- (Atsakymas tuo pačiu)
- Aš noriu tau trenkti į veidą....
- Aš nenoriu, kad tu man trenktum...
- Einam į lauką...
- Aš nenoriu su tavim eiti į lauką...
- Tai kaip dabar bus?
- Nesipykim
- Gerai, nesipykim

Staiga, paspaudė vienas kitam rankas ir išsiskirstė. Štai kaip vyksta Švediškos muštynės :-) Kiek dėstytojas pasakojo, Švedijoje visada muštynių scenarijus panašus. Tai labai gerai, bet iš šalies kartu ir labai juokingai atrodė :-)

Indė ir žvejyba.

Kai nėra ką veikti prisigalvojam visokių nesąmonių, pavyzdžiui vieną penktadienį, nuėjom į tokį klubą, kuris beje yra šalia mano gyvenamosios vietos. Publika ten buvo gan jauna, atrodė, kad esam moksleivių vakare :) Viduje susipažinom su tokia Inde, bendravimą nutarėm pratęsti lauke, išėjus iš klubo.
Indė buvo jauna, naivi, 18-19 metų mergina, todėl nutarėm su ja bendrauti atitinkamai.
Gavosi taip, kad ji paklausė ką mes čia veikiam ir kiek laiko mes esam Švedijoje. Mes papasakojom, kad esam Švedijoje jau tris metus, kiekvieną dieną einam žvejoti ir taip verčiamės ir turim iš ko pragyventi. Bet Indė nebuvo tokia kvaila kaip pasirodė iš pirmo žvilgsnio, sekantis jos klausimas buvo: "O, tai ar jums užtenka pinigų pragyventi vien iš žvejybos?" Mes atsakėm, kad ne, ir, kad turim pastovų pajamų šaltinį. Taip išėjo, kad aš esu Lietuvos karalius ir mano odinė striukė yra iš krokodilo odos. Na dėl karaliaus nepatikėjo, bet dėl krokodilo odos tai labai apsidžiaugė (nesvarbu, kad striukė rudos spalvos), nes sakė yra mačius gyvą krokodilą ir visai neseniai! Pasirodo, ji kažkur keliavo ir matė gyvą krokodilą, todėl labai džiaugėsi, kad mano striukė primena kelionės įspūdžius.
Dėl šios istorijos dabar turim pravardę Fishers, beje ta panelė vis parašo ir paklausia kaip žvejyba ar nešalta žvejoti tokiu oru ir t.t :)

Vasario 14 ir 16.

Vasario 14 dieną, Justinas nusivedė mane romantiškų pusryčių, ačiū Tau :) Tada kaip laiminga porelė ėjom apsipirkti, nusipirkau sau dovanų, meilės dienos proga: kolonėles savo kompiuteriui ir ilgesnį interneto kabelį. Grįžęs dar ir kambarį persistačiau, persikrausčiau ant didesnio stalo. Žodžiu susikūriau sau šiokią tokią šventę :-)

Paminėjom ir Vasario 16, kaip jau sakiau, kadangi apie Lietuvą nelabai kas žino, tai Justinas nusprendė padaryti šios dienos paminėjimą, pakabino Lietuvos vėliavą, sukvietė žmones ir paruošė švietėjišką programą. Žiūrėjom gražiausius Lietuvos vaizdus (Neregėta Lietuva), šiek tiek apie Lietuvos istoriją ir finale uždėjom Inculto klipą - Welcome to Lithuania.
Akivaizdu, kad visiems tas klipas labiausiai ir įstrigo, girdėjau, kad niuniavo dainos žodžius, (welcome to Lithuania naj naj naj) dar ilgą laiką :-)

Tequilla vakarėlis.

Po kiek laiko turėjom ir kitokios tematikos vakarėlį...Tačiau iš šio vakarėlio įsiminė ne vakarėlio tematika, o keletą juokingų dalykų. Kiekvienas atsinešęs savo gėrimus į vakarėlį juos pažymėdavo. Ant butelio su markeriu užsirašydavo savo vardą ir tai yra ženklas, kad čia jo nuosavybė. Ant stalo buvo daug sužymėtų butelių su skirtingais vardais ir savininkais. Vaizdelis išties juokingas, nes dauguma čia atsineša ir pusiau nugertus butelius. Įsivaizduokite vaizdą jūs esate Lietuvoje, ateinate į svečius ir padedate pusiau nugertą vyno butelį ir sakot, aš čia sau atsinešiau :)


Beer pong.

Vienas iš smagesnių vakarėlių buvo Beer pongo (alaus žaidimas) vakarėlis. Kas negirdėjote apie tokį įdedu filmuką.
Žaidimo esmė pataikyti iš kamuoliuko į priešininkų išrikiuotus bokalus, jeigu pataikai tai priešininkas turi išgerti tame bokale esantį alų. Vakarėlis pavyko, visi bandė savo taiklumą, tačiau vakarui įsibėgėjus taiklumas vis prastėjo..

Foto.

Papasakojau apie pagrindinius vakarėlius, dabar įdėsiu keletą foto iš vakarėlių.

Su grupiokais (Austru ir Rusė)

(Olandė ir Vokietė)

(iš dešinės Prancūzė, Prancūzas, Ruskis ir aš)

(Aš, per vidurį Justinas ir iš dešinės Italas)

P.s skyrelis.

P.s Jau turiu kelto bilietus į Lietuvą, taigi balandžio 10 - 18 dienomis su grupioku Corey, grįžtam :-) Preliminarus planas Lietuvoje yra toks:
Balandžio - 10 - Neringa, kopos.
Balandžio - 10-12 - Raseiniai.
Balandžio - 13 - 15 - Kaunas
Balandžio 15 - 17 Trakai, Vilnius

P.s.s Pamenat pirmam įraše rašiau apie Lietuvaites, kurias susitikau bekeliaujant, tai va Kovo 28 jos mus pakvietė į Lietuvių susitikimą, Kristianstad mieste. Laikas labai geras, kaip tik būsiu pabaigęs antrą kursą ir aplinkos pakeitimas visada yra į naudą ;-)

P.s.s.s Klausomiausios dainos:
1. Blank & Jones - relax
2. Blank & Jones - summer sun
3. Blank & Jones - city lights
4. Husky rescue - city lights
5. The Egg - wall

P.s.s.s.s Fan klubo paštas vis dar veikia, atvirutės ir laiškai visada priimami ir netgi į juos yra atsakoma!!!! ;-)

Pirmoji prezentaciją anglų kalba.

Pirmoji prezentacija ir naujasis draugas.

Sveiki gyvi, vėl rašau po ilgesnės pertraukos. Pasiteisinsiu, prasidėjo naujas paskaitų ciklas "International Marketing of small and medium sized firms", kuris priklauso tam profesoriui, kurį sutikau autobuse. Tačiau dar taip ir neteko su juo susidurti, turėjo būti viena paskaita su juo, bet ji buvo atidėta neribotam laikui. Dėl įdomumo įdedu gerbiamo profesoriaus Hanso nuotrauką.
Paskaitų ciklai yra suskirstyti į tris dalis, pirmąją dalį veda, tas pats doktorantas, kurį sutikau per pačią pirmą paskaitą, atvykęs čia. Antrą ciklą veda doktorantė irgi jauna ir maloni moteriškė. Galiausiai trečiąjį ciklą ves minėtasis profesorius.
Neseniai baigiau pirmąjį ciklą, dėl to ilgai ir nerašiau. Turėjom per savaitę parašyti assignmentą (kursinį). O čia kursinių rašymas yra rimtas dalykas, ne Lietuva čia, kur gali viską iš interneto sukopinti arba nurašyti nuo knygų. Jie čia turi specialias programas, kurios tikrina darbus, tiksliau programos patikrina darbą naudodama google bazę ir jeigu randa, kad daug kas yra tiesiog nukopijuota iš interneto - tau šakės :) Esu ir anksčiau girdėjęs apie tokias sistemas, netgi girdėjau, kad šios sistemos atkeliauja į Lietuvą (O gal jau kai kur ir atkeliavo?). Laikykitės! Džiaugiuosi, kad aš, greičiausiai spėsiu pabaigti savo studijas be šių naujovių :)
Taigi, kaip minėjau, jau pabaigiau pirmą ciklą, dėl to visą savaitę buvau "užsikasęs" ir į žmogų nepanašus. Rašant darbą reikėjo pasiskirstyti į grupes, o čia pas mus grupėje labai stiprus susiskirstymas. Visi iš anksto žino kas su kuo bus, žodžiu vos ne grupuotės susidariusios. Todėl man teko tenkintis "likučiais" arba tais žmonėmis, kurie kaip ir aš, liko be grupės. O tai buvo vienas švedas ir indas. Trys keisti ir skirtingų pažiūrų žmonės vienoje grupėje, perspektyvos ir optimizmo buvo nedaug.
Švedas uždaras žmogus ir lėtų tempų, todėl reikėjo daug ir ilgai sėdėti prie darbo. Indas iš viso gyvena savo mažam pasaulėlyje. Juokingiausia tai, kad indas visiems prisigyrė, kad turi be galo daug darbo patirties, kad yra dirbęs daugelyje bankų. Per paskaitas visada turėdavo labai daug klausimų ir kiekvienu klausimu išreikšdavo savi nuomonę. Aišku nei mes, nei dėstytojai nesuprasdavom pusės ką jis ten šneka, nes jo anglų kalbos žinios tragiškos, bet čia Švedija, tolerancijos šalis, niekas jam dėl to nieko nesakė. Gal dėl to jis taip ir mėgsta Švediją?
Taigi, pradėjom daryti darbą, pasiskirstėm darbą dalimis, kad lengviau būtų organizuoti darbą. Sunkiausia buvo išaiškinti indui, ką jis turi padaryti. Įsivaizduokit mes jam sakom: "Padaryk įmonės silpnybių ir stiprybių analizę". Jis palinksi darbą, pasako OK ir po kiek laiko sako: "Žinot ką, sugalvojau, kad aš geriau padarysiu įmonės stiprybių ir silpnybių analizę...". Ir ką tu jam tokiam gali pasakyti?
Galiausiai pamatėm, kad jis Ali-kebab (tokią pravardę jam davė grupiokai) tiesiog negali rašyti angliškai, o tiek prisigyręs buvo, kad jau net porą diplominių darbų čia Švedijoj yra parašęs ir net apsigynęs.. Taigi, teko viską daryti dviese. Darbo pabaigoje paprašėm savo draugo Ali bent padaryti 5 eilučių literatūros sąrašą, kad būtų kažkiek prisidėjęs prie darbo. Tačiau po 3 valandų, per kurias jis bandė atlikti šią be galo sunkią užduotį, gavome sms žinutę, pateikiu išversta lietuvišką variantą:

"Aš nekaip jaučiuosi. Aš gripuoju, kosėju, man šalta, skauda galvą, man visą kūną skauda jau nuo praeito sekmadienio. Aš nežinau ką man daryti? Aš visaip bandžiau parašyti tą literatūros sąrašą, bet man nepavyko, nes mano galva neveikia, dėl mano tikrai blogos savijautos. Aš turiu nueiti pas gydytoją."

Labai jau tiksliai mums papasakojo ligos simptomus ir vis tikino, kad tikrai serga, todėl negali parašyti 5 eilučių kompiuteriu. Aš visada galvojau, kad esu tolerantiškas žmogus, bet po tokių pokštų, negaliu į šį žmogų net pažiūrėti. Beje, po šios žinutės praėjus dviem valandoms, matėm mūsų žiburėlį besitrinantį vienam renginyje, matyt greitai pagerėjo...
Darbą parašėm, tačiau reikėjo jį ir pristatyti, o pristatymas reikalauja pasiruošimo ir komandinio darbo. Atėjo pristatymo diena, mes su švedu pasiruošėm gan normaliai, o indas, net skaidrių sau nesugebėjo pasidaryti, todėl ir tai turėjom padaryti už jį. Kalbėti reikėjo 15 minučių, gan nedaug ir labai konkrečiai. Paskyrėm indui lengviausią dalį, papasakojom apie ką kalbėti ir tikėjomės geriausio.
Atėjo laikas mūsų pristatymui (Tai buvo mano pirmas pristatymas anglų kalba). Švedas pradėjo prezentaciją, aš pratęsiau ir perdaviau estafetę indui. Jis kalbėjo apie viską ko sakėm neminėti, galiausiai staiga sustojo, nuėjo į vidurį auditorijos ir pasakė: "Dabar...norėčiau Jums visiems labai padėkoti, kad klausėtės mūsų prezentacijos....Ačiū Jums.." Visi vos susilaikė nesusijuokdami.
Po pristatymo, visi galėjo užduoti klausimus, aišku vakaro žvaigždė buvo mūsų grupės pažiba, jis gavo pirmąjį klausimą iš amerikiečio, tačiau jis atsakė: "Sorry, nesuprantu klausimo, negaliu atsakyti" Uždavęs klausimą žmogus prarado viltį ir tikėjimą ir atsiėmė klausimą, sakyčiau nebloga taktika. Kitas klausimas buvo iš dėstytojo, indas išklausė klausymą įdėmiai ir sako: "Taip, manau Jūs visiškai teisus" Čia jau buvo viršūnė ir šį kartą jau visi juokėsi. Tačiau tai mūsų draugo nenuliūdino, jis ir toliau išliko labai aktyvus ir turėjo klausimų kiekvienai pristatančiai grupei ir dėstytojui. Galiausiai po paskaitos ėjo prie kitų grupių gyrė, kitų prezentacijas ir pasakojo, kaip mes VISI sunkiai dirbom. Funny :)
Turbūt perskaičius šį įrašą kyla klausimų ir minčių ir manote, kad Jūs tai tikrai būtumėte netylėję ir padarę kitaip, tačiau noriu priminti, kad čia Švedijoj, jeigu nesugebi dirbit komandoje tau yra mažinamas pažymys, taip, kad kito kelio nėra. :)
Žadėjau tik trumpai apie situaciją parašyti, bet gavosi kaip visada. Pasiguodžiau, dabar būsiu ramesnis :) Pažadu, kad kitas įrašas bus daug linksmesnis ir pilnas foto.

P.s skyrelis

Pirmiausia noriu pasigirti, kad turiu dar vieną herojų savo kolekcijoje :-) Ačiū!

Antra naujiena yra ta, kad nusprendžiau balandžio 10 - 18 dienomis grįžti į Lietuvą. Į kompaniją pasiimsiu draugą iš amerikos, todėl prašom siųlyti ką galėčiau jam čia Lietuvoje parodyti ;-)

Iki susirašymo :)