American adventure

Sveiki :)

Buvau prižadėjęs aukso kalnus, tiksliau dar du pranešimus, o, bet, tačiau.... Na patingėjau, atidėliojau, nusidėjau. Pagaliau nusprendžiau padėti tašką savo nuotykių apžvalgoms svetimoje šalyje :) Pabaigai pasilikau turbūt įsimintiniausios savaitės apžvalgą, kurios metu grįžau Velykinių atostogų į Lietuvą, grįžau ne vienas, į kompaniją pasiėmiau kolegą Corey iš Amerikos.

Prieš važiuojant į Lietuvą klausiau draugo ką jis žino apie Lietuvą ir kaip ją įsivaizduoja. Jis prisipažino, kad daug nežino ir, kad visą viziją yra sudaryta iš kino filmų, daugiausiai iš komedijų, tokių kaip "Eurotrip", tiesa ten daugiau rytų Europą rodo, na trumpai tariant numaniau, kad jis įsivaizduoja Lietuvą taip kaip šioje nuotraukoje ->

Žodžiu, supratau, kad jo mintyse Lietuva yra Sovietiniai griuvėsiai, mažai išsivysčiusi šalis. Aišku jis to pats nepasakė, bet lengvai tai galima suprasti. Kitas mitas, kuris yra labai paplitęs tiek Švedijoje, tiek Amerikoje tiek visur ir kurį tiesiog privalėjau paneigti yra, kad Lietuva vis dar priklauso Rusijai arba yra beveik identiška Rusijai. Tai va, su tokiais tikslais ir siekiais prasidėjo Amerikietiški pažinimo nuotykiai. Nuotykiai buvo labai konstruktyviai suplanuoti, tai yra per savaitę laiko daug pravažinėjome ir daug pamatėme. Planas buvo toks: Klaipėda -> Raseiniai -> Kaunas -> Vilnius, praktiškai kiekvienam mieste išskyrus Klaipėdą prabuvom po dvi dienas, todėl vienoje vietoje tikrai neužsisėdėjome ir viskas gavosi racionaliai...Bet, pradėkime nuo pradžių :)

Švedija - Lietuva, kelionė keltu ir pirmieji pažinimai.

Naujos šalies pažinimo procesas prasidėjo anksčiau negu tikėjomės, tik atvykus į uostą, atradome bufetą, kuriame lietuvė pardavinėjo lietuviškus patiekalus. Ilgai nemąstę užsisakėme šaltibarščių ir blynelių su varške, taip buvau pasiilgęs lietuviško maisto :) Amerikietis atsargiai žvalgėsi, gaudė nepažįstamos kalbos garsus ir galvojo ką valgyti. Galiausiai pasakė, kad suvalgys tai ką mes užsakysim. Mes užsakėme jam šaltibarščių, nors ir bufeto šeimininkė iš visų jėgų bandė perkalbėti teigdama, kad dar nei vienas užsienietis taip vadinamos "Red soup" nėra suvalgęs ir jiems ji nepatinka.

Matytumėt žmogaus išraišką kai jam po nosimi buvo raudonos spalvos sriuba, jis nieko panašaus gyvenime nebuvo matęs. Jo veido išraiška sakė: Ar tai valgoma? Tikrai turiu tai valgyti? Kiek pamaišęs sriubą, paklausė: O čia kokia nors vaisių sriuba? Nuraminome, kad čia visai ne vaisių sriuba, o paragavus liko nustebęs ir gan patenkintas visgi išvaizda buvo apgaulinga.

Keliavome keltu, turėjom dvivietę kajutę, kelionė į vieną pusė truko 14h. Štai pirmieji pozavimai iš jaukios kajutės su langu ;-)

Corey su savo didžiąją kelionine kuprine



Lazy and proud :)

Tik įsikūręs savo naujuose laikinuose namuose, skubėjau draugui parodyti tai kuo mes didžiuojamės labiausiai... Švyturio alų :)

Jeigu uoste buvo pirmas, kulinarinis Lietuvos pažinimo procesas, tai įlipus į keltą ir išėjus į žmones prasidėjo antras kultūrinis pažinimo etapas. Jis prasidėjo nuo to kai nusipirkus alaus barmenas mus apšaukė dėl niekam nesuprantamos priežasties. Prisėdus prie staliuko, šalia atsisėdo tralistų kompanija, vienas iš jų buvo pasipuošęs firminiais treningais (trys juostos, III respecto lygis), šlepetėmis ir maike be rankovių. Tik priėjęs prie savo kompanijos išsitraukė Finlandijos 2l butelį ir šaukė: Nu ką **** geriam???? Vėliau pasivaikščiojus po keltą, pamačiau, kad ir kita esanti kompanija nelabai kuo skiriasi nuo ankstesnės :)

Po kiek laiko, sėdint kelto bare, kolega man sako:
- Žinai, dar taip niekad nesijaučiau...
- Kaip?
- Na, taip, kad bijočiau ką ne taip kam nors pasakyti ar ne taip į ką nors pažiūrėti..

Ir iš tikrųjų, gan turėjo būti, ypač žmogui važiuojančiam į svetimą šalį, aš įsivaizduoju kokie vaizdai ir prognozės sukosi jo galvoje :)

Po ilgos kelionės pasiekėme Klaipėdą, tiek pabuvus ir pavažinėjus užsienyje skirtumas iškarto pasijautė, nes tik įvažiavus dundėjome duobėtais keliais ir saugojomės kitų vairuotojų, vienas iš jų per pirmą pusvalandį savo lenktyniniais vairavimo sugebėjimais sugebėjo nustebinti svečią. Apskritai, kaip ilgiau pabuvus Švedijoje įvažiavimas į Klaipėdą man sukėlė tokį mažą šoką, nes atkreipiau dėmesį į tai kas turbūt anksčiau neužkliūdavo, pavyzdžiui sugriuvę, apgriuvę blokiniai namai. Kas blogiausia, svečias juos fotkino ir kartojo, kad tai jam įdomu ir labai patinka :)

Kiek vėliau, pamatęs tą geltoną užrašą keliuose, kuris byloja kiek žmonių šiame kelyje susižeidė ir kiek mirė, pradėjau naują pokalbį (Tada lyg buvo 5 žuvę ir 10 sužeistų):

- Matai kiek jau pas mus nukentėjusių yra šiame kelyje?
- Kaip jums pavyksta tokį saugų eismą palaikyti, juk čia mažai taip? Pas mus miestelyje per savaitę daugiau miršta.

Tai buvo dar vienas akibrokštas, kuris privertė į visą tai pažiūrėti kitaip :)

Raseiniai.

Pirmas kelionės tikslas buvo Raseiniai, ten laukė šiltas sutikimas ir gausus Velykinis stalas. Tiksliau netgi du stalai vienas pagrindinis vaišių stalas, o kitas saldumynų :) Vieną rytą atsibudęs suradau Corey prie saldumynų stalo, mama jau buvo jį užverbavusi, bet jis ir labai nesipriešino.

Vaišių stalas buvo gan gausus, svečiui visi patiekalai buvo naujovė, todėl prieš valgant kai kuriuos patiekalus prašė įamžinti procesą, nes kitaip, anot jo, nei sužadėtinė nei šeima nepatikėtų, kad jis galėtų tai valgyti :)

Vien namuose nesėdėjome, išėjom ir pasižvalgyti po provincinį miestelį. Pirmoji ekskursija įvyko "Cento" prekybos centre, spėkit kas labiausiai nustebino užsienietį? Ogi, 8 laipsnių stiprumo alus, o dar labiau 2l fasuotės alus. Taip nustebino, kad net paprašė nufotografuoti, štai romantinė fotosesija Cento provinciniame taške.

Pasakodamas apie įspūdžius Raseiniuose Corey visada parodo šią foto ir sako, kad ji labai juokinga.

Visi kaip susitarę klausia: Kas gi čia juokingo? Prašom pažiūrėti į nuotraukos dešinįjį kampą, ten galvą iškišęs neatsiejamas šeimos narys Dagis :) Jis visada stebi ir valdo situaciją iš savo tvirtovės.

Kaunas.

Po poilsio Raseiniuose, važiavome į Kauną, kur laukė visiškai skirtinga programa. Kaunas buvo pirmasis didesnis miestas daugiau atskleidžiantis Lietuvos veidą, todėl draugas atrodė susidomėjęs. Laiko negaišome iškarto važiavome apžiūrėti Kauno senamiestį, Universitetus, be abejo stebuklingąjį Akropolį ir susitikti su draugais.

Supratau, kad būti turistu Kaune yra gan sudėtinga ir keista, todėl, kad kiekvieną kartą mums išsitraukus fotoaparatą aplinkiniai labai jau keistai į mus žiūrėdavo, o ir fotografuojančių aplinkui nebūdavo, gan keistai jautėmės :)

Nebereikalo Akropolį pavadinau stebuklinga vieta, pietaujant Akropolyje, kolega amerikietis sugebėjo susitikti pažįstamą iš Amerikos, kurios nebuvo matęs gal kokius 5 metus. Kas buvo juokingiausia, kad tą žmogų susitiko ne Amerikoje, ne Švedijoje, o Lietuvoje, Akropolyje, prie tualetų...Ir kas dabar gali paneigti, kad tai ne stebuklinga vieta? Juk turbūt dar nebuvo taip, kad ten nuėjus ko nors nesusitiktum :)

Vakare buvo suplanuotas ekspromtinis vakarėlis pas mane apartamentuose, labai smagu, kad galėjo atvykti tiek draugų. Tiesa, prieš tai buvo neramu, kad kolegai bus neramu, visgi visi Lietuviai ir neaišku kaip kas šneka angliškai ar išvis šneka, visgi kai gyveni Lietuvoje nežinai kaip draugai šneka anglų kalba, juk visada bendrauji lietuvių kalba. Tačiau viskas buvo atvirkščiai negu tikėjausi kolega jautėsi kaip žuvis vandenyje, visada buvo dėmesio centre. Tuo tarpu visi draugai taip pragydo anglų kalba, kad man net ausys linko, va čia tai buvo staigmena :)

Šaunus vakarėlis buvo, ačiū visiems kas nepatingėjo ir atvyko :)

Vilnius.

Išvyka į Vilnių buvo suplanuota kaip mūsų kelionės uždarymas ir finalas. Iš tikrųjų kelionė į Vilnių man kėlė daugiausiai nerimo, aš visiškai nepažįstu Vilniaus, nes labai retai ten tenka būti. Negana to dabar buvau atsakingas ne tik už save, bet ir už kolegą, kuriam buvau įsipareigojęs padaryti ekskursiją po sostinę, surasti nakvynę ir t.t

Tačiau viskas susiklostė taip sėkmingai, kaip net nesitikėjau. Kelionės išvakarėse paskambino Taurius ir pranešė, kad išlaikėm testą (kuris vyko vakarėlio Kaune metu), gėdos nepadarėm, esam normalūs bachūrėliai, todėl esam kviečiami apsistoti pas pumpučių šeimyną Vilniuje, negana to laimėjome ir nemokamą vietinių gyventojų ekskursiją po Vilniaus įžymiausias vietas.

Mes turėjom tokią smagią tradiciją, įvažiuojant ir išvažiuojant iš kiekvieno miesto garsiai klausyti Happyendlessų gabalo power forever, kuris labiausiai patiko ir Corey.

Kaip paaiškėjo vėliau kelionės finalas tikrai pavyko, mūsų gidai buvo nuostabūs, išmanantys savo darbą, o ir Corey Vilnius padarė neišdildomą įspūdi. Jis netgi Vilniaus senamiestį lygino su Stockholmo senamiesčiu, drąsiai fotografavo ir nesijautė keistuoliu tai darydamas, nes Vilniuje turistų tikrai netrūko.

Kas keisčiausia Vilniuje pats jaučiausi kaip turistas esantis užsienyje, nes ši ekskursiją man buvo tokia pati įdomi kaip svečiui. Jau pirmą dieną narsiai užkopėme į Gedimino pilį, apvaikščiojom senamiestį ir kitas garsias vietas :)

Antrai dienai pasiliko televizijos bokštą ir kartingus, štai keletą foto ;-)

Vaizdas iš televizijos bokšto

Narsuoliai ruošiasi kovai.

Būsimas Schumacheris ;)

Pasibaigus nuotykiams Vilniuje keliavome atgal ir praktiškai turėjome galimybę atsisveikinti su visais miestais kuriuose buvome prieš tai. Galiausiai įsėdome į keltą ir plaukėme atgal į Švediją.

Jūra buvo tokia banguota ir nerami, taip užsupo, kad nereikėjo nei švęsti kelionės pabaigos ir taip dvi sekančias dienas buvo bloga, bet nieko, sutaupėm :)

Epilogas.

Dažniausias klausimas, kurį gaunu grįžęs į Lietuvą yra: Ar vertėjo? Ar nesigaili? Ar daug ko parsivežei? Apibendrinus savo 5 mėnesių išvyką ir viską pasvėrus galiu drąsiai atsakyti, kad tikrai buvo verta, nes:

- Pakeliavau, praplėčiau akiratį, pamačiau naują šalį. Seniau turėjau kažkokią tai baime keliauti į užsienį su savo mašina, atrodė, kad ten viskas daug sudėtingiau, didelis eismas, didelė tikimybė pasiklysti. Tačiau sugrioviau šį savo išgalvotą mitą, netgi važinėti Švedijoje pasirodė lengviau negu Lietuvoje.

- Nuolatinis bendravimas anglų kalba, o ypač įvairių mokslinių darbų rašymas, prezentacijos ir paskaitų klausimas anglų kalba labai padėjo lavinti kalbą.

- Susipažinau, pabendravau su įvairių tautybių žmonėmis ir supratau, kad man su užsieniečiais bendrauti tikrai patinka. Dėl šios priežasties dabar nutariau būti į Lietuvą atvykstančių studentų mentoriumi, kuruosiu 4 žmones iš Portugalijos :)

Išleistuvių vakarėlio bendra foto :)

- Taip pat dar kartą įsitikinau, kad visur gerai, bet namuose geriausia, pasiilgau namų ir supratau, kad čia man geriausia :)

Kaip minusą galėčiau paminėti, kad visgi Švedai nebuvo tokie jau draugiški kaip visi šnekėjo ir kaip aš pats tikėjausi. Vien ką pasako faktas, kad tik dabar Rugpjūčio mėnesio viduryje buvo gražintas užstatas, kurį turėjau gauti dar birželio gale. Po ilgo ignoravimo ir bendravimo su nuomos kompanija per tarpininkus užstatą šiaip ne taip atgavau.

Ačiū visiems, kurie skaitė šią nuotykių seriją, komentavo, domėjosi, rašė laiškus ir kitaip palaikė kompaniją esant svetur :)