2009 m. rugpjūčio 14 d., penktadienis

American adventure

Sveiki :)

Buvau prižadėjęs aukso kalnus, tiksliau dar du pranešimus, o, bet, tačiau.... Na patingėjau, atidėliojau, nusidėjau. Pagaliau nusprendžiau padėti tašką savo nuotykių apžvalgoms svetimoje šalyje :) Pabaigai pasilikau turbūt įsimintiniausios savaitės apžvalgą, kurios metu grįžau Velykinių atostogų į Lietuvą, grįžau ne vienas, į kompaniją pasiėmiau kolegą Corey iš Amerikos.

Prieš važiuojant į Lietuvą klausiau draugo ką jis žino apie Lietuvą ir kaip ją įsivaizduoja. Jis prisipažino, kad daug nežino ir, kad visą viziją yra sudaryta iš kino filmų, daugiausiai iš komedijų, tokių kaip "Eurotrip", tiesa ten daugiau rytų Europą rodo, na trumpai tariant numaniau, kad jis įsivaizduoja Lietuvą taip kaip šioje nuotraukoje ->



Žodžiu, supratau, kad jo mintyse Lietuva yra Sovietiniai griuvėsiai, mažai išsivysčiusi šalis. Aišku jis to pats nepasakė, bet lengvai tai galima suprasti. Kitas mitas, kuris yra labai paplitęs tiek Švedijoje, tiek Amerikoje tiek visur ir kurį tiesiog privalėjau paneigti yra, kad Lietuva vis dar priklauso Rusijai arba yra beveik identiška Rusijai. Tai va, su tokiais tikslais ir siekiais prasidėjo Amerikietiški pažinimo nuotykiai. Nuotykiai buvo labai konstruktyviai suplanuoti, tai yra per savaitę laiko daug pravažinėjome ir daug pamatėme. Planas buvo toks: Klaipėda -> Raseiniai -> Kaunas -> Vilnius, praktiškai kiekvienam mieste išskyrus Klaipėdą prabuvom po dvi dienas, todėl vienoje vietoje tikrai neužsisėdėjome ir viskas gavosi racionaliai...Bet, pradėkime nuo pradžių :)

Švedija - Lietuva, kelionė keltu ir pirmieji pažinimai.

Naujos šalies pažinimo procesas prasidėjo anksčiau negu tikėjomės, tik atvykus į uostą, atradome bufetą, kuriame lietuvė pardavinėjo lietuviškus patiekalus. Ilgai nemąstę užsisakėme šaltibarščių ir blynelių su varške, taip buvau pasiilgęs lietuviško maisto :) Amerikietis atsargiai žvalgėsi, gaudė nepažįstamos kalbos garsus ir galvojo ką valgyti. Galiausiai pasakė, kad suvalgys tai ką mes užsakysim. Mes užsakėme jam šaltibarščių, nors ir bufeto šeimininkė iš visų jėgų bandė perkalbėti teigdama, kad dar nei vienas užsienietis taip vadinamos "Red soup" nėra suvalgęs ir jiems ji nepatinka.

Matytumėt žmogaus išraišką kai jam po nosimi buvo raudonos spalvos sriuba, jis nieko panašaus gyvenime nebuvo matęs. Jo veido išraiška sakė: Ar tai valgoma? Tikrai turiu tai valgyti? Kiek pamaišęs sriubą, paklausė: O čia kokia nors vaisių sriuba? Nuraminome, kad čia visai ne vaisių sriuba, o paragavus liko nustebęs ir gan patenkintas visgi išvaizda buvo apgaulinga.

Keliavome keltu, turėjom dvivietę kajutę, kelionė į vieną pusė truko 14h. Štai pirmieji pozavimai iš jaukios kajutės su langu ;-)



Corey su savo didžiąją kelionine kuprine



Lazy and proud :)


Tik įsikūręs savo naujuose laikinuose namuose, skubėjau draugui parodyti tai kuo mes didžiuojamės labiausiai... Švyturio alų :)




Jeigu uoste buvo pirmas, kulinarinis Lietuvos pažinimo procesas, tai įlipus į keltą ir išėjus į žmones prasidėjo antras kultūrinis pažinimo etapas. Jis prasidėjo nuo to kai nusipirkus alaus barmenas mus apšaukė dėl niekam nesuprantamos priežasties. Prisėdus prie staliuko, šalia atsisėdo tralistų kompanija, vienas iš jų buvo pasipuošęs firminiais treningais (trys juostos, III respecto lygis), šlepetėmis ir maike be rankovių. Tik priėjęs prie savo kompanijos išsitraukė Finlandijos 2l butelį ir šaukė: Nu ką **** geriam???? Vėliau pasivaikščiojus po keltą, pamačiau, kad ir kita esanti kompanija nelabai kuo skiriasi nuo ankstesnės :)

Po kiek laiko, sėdint kelto bare, kolega man sako:
- Žinai, dar taip niekad nesijaučiau...
- Kaip?
- Na, taip, kad bijočiau ką ne taip kam nors pasakyti ar ne taip į ką nors pažiūrėti..

Ir iš tikrųjų, gan turėjo būti, ypač žmogui važiuojančiam į svetimą šalį, aš įsivaizduoju kokie vaizdai ir prognozės sukosi jo galvoje :)

Po ilgos kelionės pasiekėme Klaipėdą, tiek pabuvus ir pavažinėjus užsienyje skirtumas iškarto pasijautė, nes tik įvažiavus dundėjome duobėtais keliais ir saugojomės kitų vairuotojų, vienas iš jų per pirmą pusvalandį savo lenktyniniais vairavimo sugebėjimais sugebėjo nustebinti svečią. Apskritai, kaip ilgiau pabuvus Švedijoje įvažiavimas į Klaipėdą man sukėlė tokį mažą šoką, nes atkreipiau dėmesį į tai kas turbūt anksčiau neužkliūdavo, pavyzdžiui sugriuvę, apgriuvę blokiniai namai. Kas blogiausia, svečias juos fotkino ir kartojo, kad tai jam įdomu ir labai patinka :)

Kiek vėliau, pamatęs tą geltoną užrašą keliuose, kuris byloja kiek žmonių šiame kelyje susižeidė ir kiek mirė, pradėjau naują pokalbį (Tada lyg buvo 5 žuvę ir 10 sužeistų):

- Matai kiek jau pas mus nukentėjusių yra šiame kelyje?
- Kaip jums pavyksta tokį saugų eismą palaikyti, juk čia mažai taip? Pas mus miestelyje per savaitę daugiau miršta.

Tai buvo dar vienas akibrokštas, kuris privertė į visą tai pažiūrėti kitaip :)

Raseiniai.

Pirmas kelionės tikslas buvo Raseiniai, ten laukė šiltas sutikimas ir gausus Velykinis stalas. Tiksliau netgi du stalai vienas pagrindinis vaišių stalas, o kitas saldumynų :) Vieną rytą atsibudęs suradau Corey prie saldumynų stalo, mama jau buvo jį užverbavusi, bet jis ir labai nesipriešino.



Vaišių stalas buvo gan gausus, svečiui visi patiekalai buvo naujovė, todėl prieš valgant kai kuriuos patiekalus prašė įamžinti procesą, nes kitaip, anot jo, nei sužadėtinė nei šeima nepatikėtų, kad jis galėtų tai valgyti :)




Vien namuose nesėdėjome, išėjom ir pasižvalgyti po provincinį miestelį. Pirmoji ekskursija įvyko "Cento" prekybos centre, spėkit kas labiausiai nustebino užsienietį? Ogi, 8 laipsnių stiprumo alus, o dar labiau 2l fasuotės alus. Taip nustebino, kad net paprašė nufotografuoti, štai romantinė fotosesija Cento provinciniame taške.




Pasakodamas apie įspūdžius Raseiniuose Corey visada parodo šią foto ir sako, kad ji labai juokinga.




Visi kaip susitarę klausia: Kas gi čia juokingo? Prašom pažiūrėti į nuotraukos dešinįjį kampą, ten galvą iškišęs neatsiejamas šeimos narys Dagis :) Jis visada stebi ir valdo situaciją iš savo tvirtovės.

Kaunas.

Po poilsio Raseiniuose, važiavome į Kauną, kur laukė visiškai skirtinga programa. Kaunas buvo pirmasis didesnis miestas daugiau atskleidžiantis Lietuvos veidą, todėl draugas atrodė susidomėjęs. Laiko negaišome iškarto važiavome apžiūrėti Kauno senamiestį, Universitetus, be abejo stebuklingąjį Akropolį ir susitikti su draugais.

Supratau, kad būti turistu Kaune yra gan sudėtinga ir keista, todėl, kad kiekvieną kartą mums išsitraukus fotoaparatą aplinkiniai labai jau keistai į mus žiūrėdavo, o ir fotografuojančių aplinkui nebūdavo, gan keistai jautėmės :)



Nebereikalo Akropolį pavadinau stebuklinga vieta, pietaujant Akropolyje, kolega amerikietis sugebėjo susitikti pažįstamą iš Amerikos, kurios nebuvo matęs gal kokius 5 metus. Kas buvo juokingiausia, kad tą žmogų susitiko ne Amerikoje, ne Švedijoje, o Lietuvoje, Akropolyje, prie tualetų...Ir kas dabar gali paneigti, kad tai ne stebuklinga vieta? Juk turbūt dar nebuvo taip, kad ten nuėjus ko nors nesusitiktum :)

Vakare buvo suplanuotas ekspromtinis vakarėlis pas mane apartamentuose, labai smagu, kad galėjo atvykti tiek draugų. Tiesa, prieš tai buvo neramu, kad kolegai bus neramu, visgi visi Lietuviai ir neaišku kaip kas šneka angliškai ar išvis šneka, visgi kai gyveni Lietuvoje nežinai kaip draugai šneka anglų kalba, juk visada bendrauji lietuvių kalba. Tačiau viskas buvo atvirkščiai negu tikėjausi kolega jautėsi kaip žuvis vandenyje, visada buvo dėmesio centre. Tuo tarpu visi draugai taip pragydo anglų kalba, kad man net ausys linko, va čia tai buvo staigmena :)



Šaunus vakarėlis buvo, ačiū visiems kas nepatingėjo ir atvyko :)


Vilnius.

Išvyka į Vilnių buvo suplanuota kaip mūsų kelionės uždarymas ir finalas. Iš tikrųjų kelionė į Vilnių man kėlė daugiausiai nerimo, aš visiškai nepažįstu Vilniaus, nes labai retai ten tenka būti. Negana to dabar buvau atsakingas ne tik už save, bet ir už kolegą, kuriam buvau įsipareigojęs padaryti ekskursiją po sostinę, surasti nakvynę ir t.t

Tačiau viskas susiklostė taip sėkmingai, kaip net nesitikėjau. Kelionės išvakarėse paskambino Taurius ir pranešė, kad išlaikėm testą (kuris vyko vakarėlio Kaune metu), gėdos nepadarėm, esam normalūs bachūrėliai, todėl esam kviečiami apsistoti pas pumpučių šeimyną Vilniuje, negana to laimėjome ir nemokamą vietinių gyventojų ekskursiją po Vilniaus įžymiausias vietas.

Mes turėjom tokią smagią tradiciją, įvažiuojant ir išvažiuojant iš kiekvieno miesto garsiai klausyti Happyendlessų gabalo power forever, kuris labiausiai patiko ir Corey.






Kaip paaiškėjo vėliau kelionės finalas tikrai pavyko, mūsų gidai buvo nuostabūs, išmanantys savo darbą, o ir Corey Vilnius padarė neišdildomą įspūdi. Jis netgi Vilniaus senamiestį lygino su Stockholmo senamiesčiu, drąsiai fotografavo ir nesijautė keistuoliu tai darydamas, nes Vilniuje turistų tikrai netrūko.

Kas keisčiausia Vilniuje pats jaučiausi kaip turistas esantis užsienyje, nes ši ekskursiją man buvo tokia pati įdomi kaip svečiui. Jau pirmą dieną narsiai užkopėme į Gedimino pilį, apvaikščiojom senamiestį ir kitas garsias vietas :)




Antrai dienai pasiliko televizijos bokštą ir kartingus, štai keletą foto ;-)


Vaizdas iš televizijos bokšto


Narsuoliai ruošiasi kovai.

Būsimas Schumacheris ;)

Pasibaigus nuotykiams Vilniuje keliavome atgal ir praktiškai turėjome galimybę atsisveikinti su visais miestais kuriuose buvome prieš tai. Galiausiai įsėdome į keltą ir plaukėme atgal į Švediją.



Jūra buvo tokia banguota ir nerami, taip užsupo, kad nereikėjo nei švęsti kelionės pabaigos ir taip dvi sekančias dienas buvo bloga, bet nieko, sutaupėm :)


Epilogas.

Dažniausias klausimas, kurį gaunu grįžęs į Lietuvą yra: Ar vertėjo? Ar nesigaili? Ar daug ko parsivežei? Apibendrinus savo 5 mėnesių išvyką ir viską pasvėrus galiu drąsiai atsakyti, kad tikrai buvo verta, nes:

- Pakeliavau, praplėčiau akiratį, pamačiau naują šalį. Seniau turėjau kažkokią tai baime keliauti į užsienį su savo mašina, atrodė, kad ten viskas daug sudėtingiau, didelis eismas, didelė tikimybė pasiklysti. Tačiau sugrioviau šį savo išgalvotą mitą, netgi važinėti Švedijoje pasirodė lengviau negu Lietuvoje.

- Nuolatinis bendravimas anglų kalba, o ypač įvairių mokslinių darbų rašymas, prezentacijos ir paskaitų klausimas anglų kalba labai padėjo lavinti kalbą.

- Susipažinau, pabendravau su įvairių tautybių žmonėmis ir supratau, kad man su užsieniečiais bendrauti tikrai patinka. Dėl šios priežasties dabar nutariau būti į Lietuvą atvykstančių studentų mentoriumi, kuruosiu 4 žmones iš Portugalijos :)

Išleistuvių vakarėlio bendra foto :)

- Taip pat dar kartą įsitikinau, kad visur gerai, bet namuose geriausia, pasiilgau namų ir supratau, kad čia man geriausia :)

Kaip minusą galėčiau paminėti, kad visgi Švedai nebuvo tokie jau draugiški kaip visi šnekėjo ir kaip aš pats tikėjausi. Vien ką pasako faktas, kad tik dabar Rugpjūčio mėnesio viduryje buvo gražintas užstatas, kurį turėjau gauti dar birželio gale. Po ilgo ignoravimo ir bendravimo su nuomos kompanija per tarpininkus užstatą šiaip ne taip atgavau.

Ačiū visiems, kurie skaitė šią nuotykių seriją, komentavo, domėjosi, rašė laiškus ir kitaip palaikė kompaniją esant svetur :)

2009 m. gegužės 11 d., pirmadienis

Escape plan

Sveiki :-)

Ir vėl ilgai tylėjau, bet aš dar dainuosiu!:) Turbūt daugelis tikitės, kad šis blogas bus apie nuotykius Lietuvoje, tačiau šiuos nuotykius dar "virškinu", todėl šį kartą papasakosiu apie kitas keliones. Jaučiuosi šiek tiek kaltas, todėl bandysiu papirkti įdėdamas rekordiškai daug foto. :-)


Pirmoji kelionė


Per ilgai užsibuvus vienoje vietoje labai norisi pabėgti, pakeisti aplinką, nors ir trumpam, nors ir vienai dienai. Taip atsitiko ir mums, po mėnesio sėdėjimo vienoje vietoje, o tai yra mažame Kalmar miestelyje, kuriame nieko nevyksta, ypač žiemą. Nutarėme bet kokia kaina pakeisti aplinką, pakeliauti ir pamatyti kažką naujo.

Su grupioku Corey, nutarėme susitikti anksti ryte (7 ryte) traukinių stotyje ir tiesiog pasiimti bilietą į kurį nors miestą, praleisti jame dieną ir grįžti namo vėlai vakare.
Šią avantiūrą sugalvojo Corey, pamenu, išvakarėse jis man sako:
- Bet jeigu kartais persigalvotum ar pramigtum tai tu man parašyk arba paskambink, nes mano patirtis tokiais atvejais labai skaudi, dažnai mane paveda.
- Nesijaudink, mano patirtis tokia pati, gali būti tikras, kad ateisiu, svarbiausia pats ateik :-)

Na, aš kaip itin punktualus žmogus, jau 6:35 buvau traukinių stotyje ir laukiau kolegos, nekantriai laukiau, nes labai jau laukti nemėgstu, o ir buvo šalta, snigo :) Sulaukiau 7 valandų, tačiau kolegos nematyti, bandžiau skambinti, telefonas išjungtas, 7:35 sušalęs ir piktas ėjau namo, na ir ironiška situacija, išvakarėse pats įspėja, papasakoja apie skaudžią patirtį ir booom, pats tą patį padaro :-)
Tiesa, tik įžengiau į namus, paskambino ir pasakė, kad pražiopsojo 4 skirtingus žadintuvus (du telefonai, kompiuteris ir laikrodis, kaip taip įmanoma?) todėl ir pramiegojo. Kelionės idėjos neatsisakėm ir jau 8 valandą dar kartą susitikom stotyje, tik šį kartą jau abu ;-)
Išsirinkom miestus į kurios norėtumėm keliauti, tai buvo Lundas (universitetinis miestelis, išsiskiriantis architektūra) arba Malmo (trečias pagal didumą miestas Švedijoje). Bilietų kainos mus šokiravo, bilieto kaina į abi puses, nepriklausomai nuo miesto, buvo ~200 lt, mes jautėmės tam morališkai nepasiruošę todėl teko atsisakyti pabėgimo plano.
Kad situacija nebūtų tokia beviltiška, nutarėm pasidaryti ekskursiją po apylinkes, po Kalmar miestelį, padaryti foto, pamatyti ko galbūt dar nematėm, išsikėlėm guodžiančią mintį, kad prieš norint kur nors toliau keliauti reikia tinkamai pažinti savo miestelį :-)


Pradėjom visur fotkintis :-)



Galiausiai mūsų šeštadieninė ekskursija po egzotiškąjį Kalmarą baigėsi Universitete, mes beviltiški taip? :-) Nutarėm, kad atsiminimui reikėtų universiteto foto turėti, tiek iš vidaus tiek iš išorės, o šeštadienis tinkamas laikas, nes žmonių beveik nebūna tokiu metu. Neslėpsiu iš dalies tai darėm, nes abu norėjom medžiagos savo blogam :-))


Universitetas iš išorės.



Jaukūs koridoriai, tiek dešinėje tiek kairėje yra nedideli kambariukai studentams, kiekvienas studentas gali rezervuotis kambariuką studijoms. Kiekvienam kambariuke yra lenta, todėl labai patogu daryti grupinius pasitarimus. Kaip norėčiau, kad tokios galimybės būtų ir Lietuvoje :)


Kaip matote, čia kompiuterių netrūksta, kiekvienas turi savo prisijungimo duomenis todėl gali jungtis prie kiekvieno kompiuterio.


Auditorijos per daug nesiskiria nuo mūsiškių.


Čia gali jaustis kaip kokiam viešbutyje, atsinešti maisto, įsidėti į šaldytuvą, pasišildyti mikrobanginėje, arba tiesiog iš maisto aparato pasiimti lazaniją, hamburgerį ;-)

Kaip matome, gan jaukus universitetas su neribotom galimybėm, dauguma sako, kad jis nepanašus į universitetą, o daugiau į didelius, jaukius namus.


Kelionė į Malmo.

Lygiai po savaitės, jau buvom morališkai pasiruošę, susitaikę su transporto kainomis Švedijoje ir nutarėm pagaliau ištrūkti iš Kalmaro, sėdom į traukinį ir po 4-5h jau buvom Malmo mieste. Malmo yra trečias pagal dydį miestas Švedijos pietuose, jame gyvena apie ~280 - 300 tūkst. gyventojų.

Pirmas įspūdis išlipus stotyje buvo labai dviprasmiškas, buvo iškabinta daug paveikslų kurių esmės nelabai supratom. Paveiksluose buvo vaizduojami seni žmonės su aptemptais maudymosi kostiumėliais, bikiniais ir jie pozavo įvairiomis pozomis... Paveikslai Jūsų dėmesiui:


Kurį laiką atidžiai apžiūrėję šiuos meno šedevrus, padarėm keletą teorijų:

- Tai menas, kurio mes nesuprantam.
- Tai lyg tolerancijos žinutė, kuri sako: netgi tokie žmonės taip apsirengę jaučiasi laisvai ir patogiai, kodėl tu negali jaustis laisvai?
- Tai reklama?

Garsiai aptarinėjom šiuos šedevrus, juokiamės, norėjom paklausti praeivių, tačiau viena šalia sėdėjusi mergina ne kaip sureagavo ir pakeitė savo sėdėjimo vietą į tolimesnę nuo mūsų, tada supratom, kad galbūt nereikia gilintis labiau, turbūt mes nieko nesuprantam :-)

Tikras atsigavimas buvo pabūti dideliam, erdviame mieste, kuriame nuolat zuja daug žmonių , abu buvom pasiilgę veiksmo, judesio. Visą dieną pravaikščiojom, aplankėm daug vietų, galiausiai atsidūrėm airiškam bare ir naktį iškeliavom namo. Manau ką matėm geriau iliustruos foto, visgi tik vieną dieną svečiavomės, ką čia daugiau ir papasakosi :)

Pirmas vaizdas išėjus iš stoties - dviračių rojus :)

Kelionės finalas :)



Lithuanian party

Vienas iš įsimintiniausių vakarėlių, per visą buvimą čia, buvo - Lithuanian party, kuris vyko Kristianstad mieste (taip pat pietinėje Švedijos dalyje). Į jį, kaip jau minėjau anksčiau, mus pakvietė merginos, kurias susitikau kelionės į Švediją metu.

Kristianstade svečiavomės dvi dienas, pirmą dieną susipažinom su miestu (tiksliau klubais), o antrą dieną dalyvavom teminiame Lietuvos vakarėlyje :-)

Nuotraukos iš pirmos pažintinės dienos:


Bendra foto su merginom, kurios mus pasikvietė.



Teminį vakarėlį organizavo 6 Lietuvaitės, štai bendra foto:


Merginos tikrai pasistengė, vakarėlis buvo šaunus. Buvo sukurta jauki atmosfera, su tautine tematika, kurią vakarėliui įsibėgėjant visi suniokojo :) Taip pat, meginos paruošė lietuviškų užkandžių, pyragų.
Nemokančiams Lietuvių kalbos buvo pakabintas nedidelis žodynėlis, kad nebūtų sunku susišnekėti :)




Šioje foto, šiek tiek matosi, kokia buvo sukurta atmosfera :)


Trys lietuvaitės ir pilnesnis vaizdas į šventimo vietą :) Kairėje kampe buvo Lietuviškas muziejus su kai kuriomis lietuviškom įžymybėmis :)


Bet čia dar ne viskas, vakarėlis turėjo ir programą! Viskas prasidėjo nuo lietuviškų dainų grojimo ir klipų rodymo dideliame ekrane. Tačiau oficialiai vakaras startavo su filmu "Neregėta Lietuva". Kiek vėliau sekė įvairūs žaidimai, turbūt vienas iš labiausiai visiems įsiminusių buvo: ilgiausios virvės konstravimas drabužių pagalba:



Keleta foto iš vakarėlio:

Kiekvienas atėjęs į vakarėlį buvo tinkamai pasitinkamas...:)


Vakarėliui įsibėgėjus smagu nusifotografuoti su vėliava. (Kairėje Vokietis Stefanas).




P.s skyrelis

Jau eina 4 mėnuo kaip aš čia, atėjo laikas galvoti apie kelionę namo, todėl šiandien užsiregistravau kambarių inspekcijai 25 dieną, taip pat jeigu viskas gerai tą pačią dieną sėsiu į keltą ir plauksiu namo :)

Šiuo metu rašau paskutinį, neįpareigojantį kursinį - savarankišką darbą. Pavadinau jį neįpareigojančiu dėl to, kad jo nereikia pristatyti, jo nereikia apginti, tiesiog jį parašius, reikia nusiųsti dėstytojui į emailą :) Jaučiau pareigą pasiaiškinti, kad negalvotumėt, kad visai tinginiauju.

P.s.s klausomiausios, rekomenduojamos dainos:
Jurga - running
Calvin Harris - i'm not alone
Dada, Obernik, Harris - Stereo flo
Roisin Murphy - you know me better

P.s.s.s Prieš pabaigiant savo nuotykius čia, planuoju išleisti du paskutinius blogo įrašus (kalbu kaip koks serialų prodiuseris ar knygų leidėjas) sekantis bus apie nuotykius Lietuvoje ir paskutinis, finalinis, reziumuojantis visus nuotykius, stay in touch, see ya ;-)

2009 m. kovo 21 d., šeštadienis

Flashbacks

Sveiki,

Šis įrašas bus šiek tiek kitoks nei kiti, mažiau struktūros, daugiau painiavos. Jis susidės iš daug atskirų dalių arba padrikų prisiminimų (Flashbackų), žodžiu bus kaip per LOST :-) Pirmiausia, papasakosiu kas šiuo metu pas mane vyksta, o paskui pereisim prie įvairių vakarėlių ir nutikimų, o galiausiai ir prie P.S skyrelio. Aš dabar visada tokias įžangas darau, viskas per mokslus ypač kursinių rašymus, netgi kai laiškus skaitau pasiimu tušinuką ir bandau pasibraukti svarbesnes vietas ir analizuoti, taip žinau, sugadino mane mokslai...:)

Dabartis.

Pirmiausia noriu pasigirti, kad išlaikiau pirmą egzaminą, gavau B, o tai yra kažkur tarp 8-9, labai džiaugiuosi, nes tokio sudėtingo egzamino dar neturėjau. Egzamino trukmė buvo 5h, buvom prižiūrimi kaip per kokį abitūros egzaminą, gavom taisykles ką galima daryti ir ko negalima, praktiškai neturėjom pertraukų. Bet viskas baigėsi gerai, tas ir svarbiausia ;-)
Pamenate naują herojų Indą? Po pirmos prezentacijos, nuotykiai su juo nesibaigė. Atėjo eilė rašyti antrą kursinį ir vėl reikėjo susiskirstyti grupėmis, turbūt net nereikia sakyti su kuo mane paskyrė...
Teko nemažai paplušėti, kad leistų pereiti į kitą grupę, turėjau eiti šnekėti tiek su dėstytoja, tiek su profesoriumi (kurį sutikau autobuse). Galiausiai leido pasikeisti grupę ir prisijungiau prie kitų dviejų žmonių (Amerikiečio Corey ir Vokietės). Niekas nenorėjo būti su Indu tai jis ruošė kursinį vienas ir pristatė vienas. Kaip visada apsikvailino, pristatyme buvo begalybė elementarių rašybos klaidų ir pristatė ne tai ką reikėjo pristatyti.
Bet čia dar ne viskas, dėstytoja paprašė įvertinti straipsnį apie Kinijos ekonomiką, visi turėjo kažką apie straipsnį pasakyti. Tai Indas kaip visada turėjo ką pasakyti: "
- Aš manau, kad norint teisingai parašyti apie Kinijos ekonomiką, Jūs turėtumėte važiuoti ten pagyventi porą metų, susipažinti su vietiniais ir tik tada galėtumėte teisingai straipsnį parašyti....."
Juokas juokais, tačiau už tą bendrą kursinį kur su Indu darėm, gavom žemą įvertinimą - D. Bet nieko, bendrame vidurkyje gal atsigriebsiu.

Flashbacks.

Dažniausias klausimas kurį gauni vakarėlių metu yra: Iš kokios šalies tu esi? Kaip bebūtų keista, pasakius, kad esu iš Lietuvos, reakcijos būna skirtingos, pvz:
- Suomijos? (neįsivaizduoju kodėl švedai girdi ką nori)
- Ne Lietuvos...
- Lietuvos.....
- Baltijos šalys...
- a.... (Arba apsimeta, kad žino arba iš tikri prisimena).

Nesakau, kad visi nežino kur yra Lietuva, bet dauguma sunkiai gaudosi,. Tačiau turbūt nerasi nei vieno, kuriam Rusija nebūtų įdomi. Dažniausiai su Justinu klausomės kaip rusai pasakoja apie savo šalį ir moko rusiškų žodžių.


Guitar hero.

Tai buvo mano pirmasis vakarėlis Švedijoj, į jį pakvietė grupiokas. Guitar hero - tai muzikinis žaidimas, yra dvi gitaros, turi spaudyti mygtukus pagal melodiją grojant muzikai. Yra dar viena galimybė prisijungti ir garsiakalbius ir pasidaryti karaoke, kas aišku taip pat buvo išbandyta vakarėlyje.
Šis vakarėlis įstrigo, nes pirmą kartą pabandžiau Guitar hero, visada matydavau šį žaidimą tik per įvairius filmus, jis gan populiarus užsienyje. :-) Kas iš aprašymo neįsivaizduojat, kaip šis žaidimas atrodo, įdedu filmuką. Gan smagus vakarėlis buvo, visgi pats pirmas su grupiokais ir malonioje atmosferoje, pas grupioką bute, kas čia kiek neįprasta, nes dažniausiai vakarėliai būna, barakuose.
Prieš atvykstant į Švedją, man pripasakojo, kad jeigu atsineši kokio prabangaus gėrimo į vakarėlį Švedijoj, tai visi tave labai mylės ir gerbs, na aš taip ir padariau, pasiėmiau Lietuviško brendžio. Deja, planas neišdegė liaudies nesužavėjo mano stiprusis gėrimas, jiems jis pasirodė per stiprus, na nieko keisto kai čia visi geria 3,5 laipsnių alų...:-)
Po šio vakarėlio, kas ragavo Lietuviško brendžio skundėsi, kad dvi dienas galvas skaudėjo....:-)

Sporto klubas ir Kino klubas.

Užsirašiau į sporto klubą, klube mane iškarto pakrikštijo ir suteikė naują vardą ir pavardę, štai pažiūrėkit:



Ar pakankamai švediškai pakrikštijo? Panašus į švedišką? :))) Pats sporto klubas neprastas, tik žmonių per daug. Kas juokingiausia ir pikčiausia, kad jeigu kas nors užsėda treniruoklį tai nuo jo ir nenueina, kol visų pratimų nepadaro, kitaip sakant užsiima ir 15 minučių, saugo savo turtą.
Kas dar juokinga sporto klube tai, kad yra švedų, kurie sportuoja su žieminėmis kepurėmis, dar taip nebuvau matęs :) Labiausiai džiaugiuosi, kad yra pirtis :)

Kaip tikras kinomanas, užsirašiau ir į Kino klubą. Į pirmą seansą atėjo 16 žmonių, į antrą 5, į trečia beveik niekas nėjo. Priežastis paprasta, Kino klubo direktorius nusprendė būti originaliu ir rodyti kiniečių filmus, po pirmo seanso visi klubo nariai nusprendė daugiau į klubą neiti :-)


Švediškos muštynės.

Vieną mielą trečiadienį, nutarėm nueiti į student pubą, atsigerti alaus. Tik nuėję ten sutikom dėstytoją, doktorantą, kuris veda mums paskaitas. Nusipirkom alaus, ir jis paklausė ar gali prie mūsų prisijungti, mes aišku sutikom. Galiausiai atsidūrėm kitam bare, jis statė visiems alaus ir sakė: "Aš noriu jums įrodyti, kad aš ne tik dėstytojas". Na, man tokie įrodymo būdai visai patiko, bet šnekėti jis galėjo mažiau :-)
Po kiek laiko dėstytojas buvo jau gerokai įkaušęs, priėjo prie mūsų ir sako: "Dabar aš būsiu labiausiai provokuojantis žmogus žemėje, jeigu ką užstokit mane" Nelabai mes supratom, ką tai turėtų reikšti, bet su nekantrumu laukėm kas bus toliau. Taigi, dėstytojas nuėjo prie kito didelio stalo, prie kurio buvo dvi merginos ir kažkur 5-6 vyrukai, ir pradėjo kalbinti vieną iš merginų nekreipdamas dėmesio į tuos vaikinus. (Taip, tai labiausiai provokuojantis poelgis žemėje, bet turbūt tik Švedijoje).
Pradžioje, niekas į jį nekreipė dėmesio, bet po 20 min, kolektyvas pradėjo nervintis ir klausinėti vienas kito kas jis toks? Išsirinko būrio vadą, kuris labai piktai priėjo prie dėstytojo ir pradėjo klausinėti kas jis toks ir rodyti aiškų nepasitenkinimą. Dėstytojas elgėsi drąsiai ir toliau ignoravo vyriškius, neatsiplėšdamas nuo merginos. Dar po 10 minučių, grėsmingiausiai atrodantis tarp esančių prie stalo, nutarė pakalbėti su dėstytoju. Pabandysiu atkartoti dialogą (cenzūruota):

- (Įžeidinėjimai, nešvankūs pasiūlymai)
- (Atsakymas tuo pačiu)
- Aš noriu tau trenkti į veidą....
- Aš nenoriu, kad tu man trenktum...
- Einam į lauką...
- Aš nenoriu su tavim eiti į lauką...
- Tai kaip dabar bus?
- Nesipykim
- Gerai, nesipykim

Staiga, paspaudė vienas kitam rankas ir išsiskirstė. Štai kaip vyksta Švediškos muštynės :-) Kiek dėstytojas pasakojo, Švedijoje visada muštynių scenarijus panašus. Tai labai gerai, bet iš šalies kartu ir labai juokingai atrodė :-)

Indė ir žvejyba.

Kai nėra ką veikti prisigalvojam visokių nesąmonių, pavyzdžiui vieną penktadienį, nuėjom į tokį klubą, kuris beje yra šalia mano gyvenamosios vietos. Publika ten buvo gan jauna, atrodė, kad esam moksleivių vakare :) Viduje susipažinom su tokia Inde, bendravimą nutarėm pratęsti lauke, išėjus iš klubo.
Indė buvo jauna, naivi, 18-19 metų mergina, todėl nutarėm su ja bendrauti atitinkamai.
Gavosi taip, kad ji paklausė ką mes čia veikiam ir kiek laiko mes esam Švedijoje. Mes papasakojom, kad esam Švedijoje jau tris metus, kiekvieną dieną einam žvejoti ir taip verčiamės ir turim iš ko pragyventi. Bet Indė nebuvo tokia kvaila kaip pasirodė iš pirmo žvilgsnio, sekantis jos klausimas buvo: "O, tai ar jums užtenka pinigų pragyventi vien iš žvejybos?" Mes atsakėm, kad ne, ir, kad turim pastovų pajamų šaltinį. Taip išėjo, kad aš esu Lietuvos karalius ir mano odinė striukė yra iš krokodilo odos. Na dėl karaliaus nepatikėjo, bet dėl krokodilo odos tai labai apsidžiaugė (nesvarbu, kad striukė rudos spalvos), nes sakė yra mačius gyvą krokodilą ir visai neseniai! Pasirodo, ji kažkur keliavo ir matė gyvą krokodilą, todėl labai džiaugėsi, kad mano striukė primena kelionės įspūdžius.
Dėl šios istorijos dabar turim pravardę Fishers, beje ta panelė vis parašo ir paklausia kaip žvejyba ar nešalta žvejoti tokiu oru ir t.t :)


Vasario 14 ir 16.

Vasario 14 dieną, Justinas nusivedė mane romantiškų pusryčių, ačiū Tau :) Tada kaip laiminga porelė ėjom apsipirkti, nusipirkau sau dovanų, meilės dienos proga: kolonėles savo kompiuteriui ir ilgesnį interneto kabelį. Grįžęs dar ir kambarį persistačiau, persikrausčiau ant didesnio stalo. Žodžiu susikūriau sau šiokią tokią šventę :-)

Paminėjom ir Vasario 16, kaip jau sakiau, kadangi apie Lietuvą nelabai kas žino, tai Justinas nusprendė padaryti šios dienos paminėjimą, pakabino Lietuvos vėliavą, sukvietė žmones ir paruošė švietėjišką programą. Žiūrėjom gražiausius Lietuvos vaizdus (Neregėta Lietuva), šiek tiek apie Lietuvos istoriją ir finale uždėjom Inculto klipą - Welcome to Lithuania.
Akivaizdu, kad visiems tas klipas labiausiai ir įstrigo, girdėjau, kad niuniavo dainos žodžius, (welcome to Lithuania naj naj naj) dar ilgą laiką :-)




Tequilla vakarėlis.

Po kiek laiko turėjom ir kitokios tematikos vakarėlį...Tačiau iš šio vakarėlio įsiminė ne vakarėlio tematika, o keletą juokingų dalykų. Kiekvienas atsinešęs savo gėrimus į vakarėlį juos pažymėdavo. Ant butelio su markeriu užsirašydavo savo vardą ir tai yra ženklas, kad čia jo nuosavybė. Ant stalo buvo daug sužymėtų butelių su skirtingais vardais ir savininkais. Vaizdelis išties juokingas, nes dauguma čia atsineša ir pusiau nugertus butelius. Įsivaizduokite vaizdą jūs esate Lietuvoje, ateinate į svečius ir padedate pusiau nugertą vyno butelį ir sakot, aš čia sau atsinešiau :)


Beer pong.

Vienas iš smagesnių vakarėlių buvo Beer pongo (alaus žaidimas) vakarėlis. Kas negirdėjote apie tokį įdedu filmuką.
Žaidimo esmė pataikyti iš kamuoliuko į priešininkų išrikiuotus bokalus, jeigu pataikai tai priešininkas turi išgerti tame bokale esantį alų. Vakarėlis pavyko, visi bandė savo taiklumą, tačiau vakarui įsibėgėjus taiklumas vis prastėjo..

Foto.


Papasakojau apie pagrindinius vakarėlius, dabar įdėsiu keletą foto iš vakarėlių.


Su grupiokais (Austru ir Rusė)


(Olandė ir Vokietė)



(iš dešinės Prancūzė, Prancūzas, Ruskis ir aš)


(Aš, per vidurį Justinas ir iš dešinės Italas)




P.s skyrelis.

P.s Jau turiu kelto bilietus į Lietuvą, taigi balandžio 10 - 18 dienomis su grupioku Corey, grįžtam :-) Preliminarus planas Lietuvoje yra toks:
Balandžio - 10 - Neringa, kopos.
Balandžio - 10-12 - Raseiniai.
Balandžio - 13 - 15 - Kaunas
Balandžio 15 - 17 Trakai, Vilnius

P.s.s Pamenat pirmam įraše rašiau apie Lietuvaites, kurias susitikau bekeliaujant, tai va Kovo 28 jos mus pakvietė į Lietuvių susitikimą, Kristianstad mieste. Laikas labai geras, kaip tik būsiu pabaigęs antrą kursą ir aplinkos pakeitimas visada yra į naudą ;-)


P.s.s.s Klausomiausios dainos:
1. Blank & Jones - relax
2. Blank & Jones - summer sun
3. Blank & Jones - city lights
4. Husky rescue - city lights
5. The Egg - wall

P.s.s.s.s Fan klubo paštas vis dar veikia, atvirutės ir laiškai visada priimami ir netgi į juos yra atsakoma!!!! ;-)